Cukraus Detoksas

Gerieji angliavandeniai, blogieji angliavandeniai

Gerieji angliavandeniai, blogieji angliavandeniai? Kuo gi jie tokie blogi? Kodėl mažai turinčios angliavandenių dietos vis labiau populiarios? Kokie šių dietų pliusai (o gal pavojai)? Kiek mes turime suvartoti angliavandenių kasdien ir ko turėtumeme vengti? Ką tai turi bendro su cukrumu? 

Kas yra angliavandeniai? 

Angliavandeniai yra viena iš trijų maisto sudėtinių dalių (makronutrientai: baltymai, riebalai ir angliavandeniai), techniškai – anglies hidratai, taip pat vadinami sacharidais.

Paprastai kalbant, angliavandeniai yra cukruskrakmolas ir skaidulos, esantys vaisiuose, grūduose, daržovėse ir pieno produktuose. Tai yra vienas iš trijų pagrindinių mūsų organizmo energijos šaltinių. Angliavandeniai tiekia energiją smegenims, centrinei nervų sistemai ir raumenims.

Patekę į mūsų organizmą, angliavandeniai enzimų pagalba yra skaidomi į cukrų. Kepenys verčia cukrų į gliukozę, kuri patenka į kraują ir yra išnešiojama hormono insulino pagalba po kūną ir užtikrina jo funkcionavimą. Jei gliukozė nėra nedelsiant reikalinga energijai, ji paverčiama glikogenu ir saugoma kepenyse bei raumenyse vėlesniam laikui. Tokiu būdu organizmas kaupia iki 2000 kilo kalorijų. Kai glikogeno atsargos užpildomos, angliavandeniai verčiami riebalais.

Krakmolas – tai sudėtingas angliavandenis, sudarytas iš paprastų gliukozės molekulių. Jis virškinamas gerokai ilgiau negu cukrus. Jis skirstomas į dvi rūšis pagal savo cheminę struktūrą:amilozė ir aminopektinas. Krakmolas su amiloze įsisavinamas sunkiau, negu su amilopektinu, vadinasi, jis mums yra naudingesnis.

Mokslininkai nustatė, kad yra krakmolo, kuris nevirškinamas plonajame žarnyne ir nepakitęs pasiekia storąjį žarnyną, kur realizuoja savo puikiąsias sveikatinamąsias savybes – stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, sumažina ląstelių atsparumą insulinui, padidina maiste esančių mineralų (ypač kalcio ir magnio) įsisavinimą, turi prebiotikų savybių, sudaro sąlygas susidaryti draugiškai mikroflorai. Tai yra atsparus krakmolas.

Atsparaus krakmolo rūšys*:

  • Atsparus krakmolas, esantis pluoštiniame apvalkale – randamas nedžiovintuose grūduose, sėklose, ankštiniuose augaluose
  • Granuliuotas gamtinis amilozės – kukurūzų, nevirtų bulvių, neprinokusių bananų – krakmolas
  • Krakmolas, turintis ypatingą, atkurtą amilozės formą termiškai apdorotuose produktuose, tai duona, virtos bulvės, ryžiai, makaronai. Produktams auštant krakmolas įgauna savo kristalinę formą, kurios neišskaido fermentai.
  • Cheminiu būdu modifikuotas krakmolas – nenatūralus ir nevartotinas.

Atsparaus krakmolo yra žaliose bulvėse, nesunokusiuose bananuose, avižose, virtose ir atvėsintose bulvėse bei ryžiuose, žaliose daržovėse.

Skaidulos yra būtinos virškinimo procesui. Jos užtikrina gerą žarnyno darbą ir mažina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabeto riziką. Skirtingai nuo cukraus ir krakmolo, skaidulos nėra konvertuojamos į gliukozę, o vandenilio ir anglies dioksidus bei riebalų rūgštis.** Keliaudamos per virškinimo sistemą, skaidulos surenka maisto likučius ir pristabdo riebalų bei cukraus patekimą į kraują.

Skaidulų yra pilnuose grūduose, vaisiuose ir daržovėse.

Ar visi angliavandeniai vienodi? 

Angliavandeniai yra pagrindinis mūsų energijos šaltinis, ir jų neturėtumėme vengti. Bet ne visi angliavandeniai yra vienodi.

Sudėtiniai angliavandeniaitokie kaip pilni grūdai ir ankštiniai augalai, yra ilgesnės cukraus molekulių grandinės. Kūnui reikia daugiau laiko juos suskaidyti, todėl yra užtikrinamas tolygus energijos tiekimas ilgesnį laiko tarpą.

Paprastieji angliavandeniai, tokie kaip baltieji miltai, cukrus, suskaidomi daug greičiau, dėl to sukelia energijos pliūpsnius, sukeldami cukraus kiekio kraujyje šuolius.***

Virškinimo greitį lemia keletas veiksnių:

  • angliavandenio cheminės savybės
  • su kokiais kitais makronutrientais angliavandeniai buvo suvartoti
  • kaip maistas buvo paruoštas
  • asmeninių metabolizmo ypatybių****

Gerieji ir blogieji angliavandeniai 

Yra svarių priežasčių, kodėl nuolat girdime apie geruosius ir bloguosius angliavandenius. Mūsų kūnas gauna didžiausią naudą iš gerųjų (sudėtinių) angliavandenių – užtikrina tolygų energijos tiekimą, gerą savijautą bei nuotaiką, sudėtyje esančios skaidulos palaiko virškinamojo trakto sveikatą, lėtina gliukozės tiekimą į kraują.

Sudėtiniai angliavandeniai paprastai yra mažiau kaloringi, natūraliai turtingi maistinėmis medžiagomis ir skaidulomis, turi mažai trans – riebalų.

Gerieji angliavandeniai tai: pilni grūdai, daržovės, rudieji ryžiai, ankštiniai augalai.

Tuo tarpu blogieji (paprastieji) angliavandeniai, taip pat dar vadinami tuščiomis kalorijomis, didina antsvorio ir diabeto riziką, sukelia širdies ligas, nuotaikos svyravimus, cukraus potraukį.

Paprastieji angliavandeniai sukelia staigų cukraus šuolį kraujyje (o tuo pačiu ir energijos pliūpsnį), tačiau tai trunka labai trumpai. Netrukus cukraus kreivė drastiškai krenta žemyn –  mes jaučiamės pavargę, mieguisti, suirzę, labai greit grįžta ir bado jausmas, o taip pat atsiranda noras suvalgyti kažko saldaus.

Per ilgą laiką, nuolat vartojant paprastuosius angliavandenius, atsiranda nuolatinis didelis potraukis cukrui, dažnas bado jausmas, energijos ir nuotaikų šuoliai, auga svoris, išsivysto sveikatos problemos, tokios kaip kepenų riebėjimas, hormonų sutrikimai, skrandžio floros disbalansas, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir daugelis kitų. Nuolatinis aukštas gliukozės kiekis kraujyje skatina atsparumo insulinui išsivystymą, t.y. cukrinį diabetą.

Paprastieji angliavandeniai dažnai turi didesnį kalorijų skaičių, sudėtyje turi rafinuoto cukraus, apdirbtų grūdų, turi mažai maistingųjų medžiagų (arba neturi visai), bei skaidulų, dažnai sudėtyje yra daug trans-riebalų.

Blogieji angliavandeniai, tai: baltų miltų kepiniai, sladūs gėrimai, perdirbtas maistas, baltieji ryžiai, balta duona, cukrus ir jo produktai.

angliavandeniai

Vaisiai ir daržovės iš tiesų irgi yra paprastieji angliavandeniai, kurių pagrindą sudaro cukrus, tačiau jie labai skiriasi nuo kitų maisto produktų, pavyzdžiui, pyragaičių ir saldumynų. Kodėl? Vaisiuose ir daržovėse esančios skaidulos, ląsteliena, antioksidantai, vitaminai ir mineralai iš esmės keičia tai, kaip organizmas apdoroja juose esantį cukrų, sulėtina jų virškinimą, todėl vaisiai ir daržovės pagal naudą yra priskiriami sudėtiniams angliavandeniams.

Kas yra glikemijos indeksas ir glikemijos apkrova? 

Glikemijos indeksas (GI) rodo suvalgyto maisto įtaką cukraus kiekiui kraujyje po valgio. Kitaip tariant – kaip greitai cukrus iš maisto patenka į kraujotaką, kur lėčiau yra geriau.

Maisto produktai, turintys žemą GI padeda numesti viršsvorį, lėtas cukraus patekimas į kraują padeda užtikrinti pastovų energijos tiekimą ir cukraus kiekį kraujyje, ilgą sotumo jausmą.

Tačiau glikemijos indeksas apibūdina maisto produktus labiau teoriškai. Jis nenurodo kaip realiai pakis kraujo kiekis kraujyje, kai mes suvalgysime tam tikrus produktus, atsižvelgiant į porcijos dydį. Tam, kad pilnai suprastume kiek gliukozės kiekis pakis kraujyje, turime atsižvelgti į Glikemijos apkrovą (GA). GA įvertina skirtingą angliavandenių kiekį, esantį tame produkte tam tikroje porcijoje.

Pavyzdžiui, arbūzo GI=72 – labai aukštas (vengtinas), jame esantys cukrūs staigiai kelia gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau arbūze apskritai cukraus nėra daug – iki 10% (arba 10 gramų šimte gramų arbūzo), todėl tikrasis jo cukraus poveikis yra švelnesnis už daugumą produktų, turinčių daug mažesnį GI. Bulvių traškučiai pagal glikemijos indeksą gali pasirodyti nekalti, bet tikrasis jų poveikis – vienas blogiausių.***

Glikemijos indeksas gali pasikeisti

Glikemijos indeksas gali būti skirtingas popieriuje ir mūsų lėkštėje, priklausomai nuo kitų produktų, valgomų kartu:

  • Riebalai, skaidulos ir rūgštys (tokios kaip citrinos sultys arba actas) gali sumažinti GI
  • Kuo ilgiau verdate krakmolo turinčius produktus, pavyzdžiui makaronus, tuo labiau didėja GI
  • GI didėja vaisiuose jiems nokstant
  • Patiekalo GI gali keistis, sujungus aukšto ir žemo indekso produktus
  • Priklausomai nuo mūsų amžiaus, fizinio aktyvumo ir  kaip greitai mūsų organizmas virškina maistą, reali GI įtaka gali skirtis.*****

Kiek angliavandenių mums reikia kasdien? Ketogeninė dieta 

Anot rekomendacijų, angliavandeniai turi sudaryti 45-65 procentus mūsų kasdien suvartojamų kalorijų.  Jei per dieną suvartojame 2000 kcal, tuomet angliavandeniai sudarytų 900-1300 kcal, arba 225-325 gramų. Aišku šie angliavandeniai turėtų būti sudėtiniai. Cukraus paros norma neturėtų viršyti 50 g, bet anot daugelio specialistų, reikėtų suvartoti ne daugiau nei 25 g.

Vis populiaresnės yra dietos, turinčios mažai angliavandenių ir ketogeninės dietos.

Mažai angliavandenių (60-130g, 240-520kcal) turinčios dietos dažnai siūlomos norint numesti svorio. Angliavandeniai pakeičiami baltymais ir riebalais. Ketogeninės dietos padeda ne tik numesti svorio, bet ir gydyti tam tikras ligas, tokias kaip vėžinius susirginus, cukrinį diabetą. Vėžinės ląstetės minta pagrinde gliukoze. Ketogeninės dietos metu angliavandeniai apribojami iki 50g per dieną arba pašalinami visai. Organizmas, negaudamas gliukozės šaltinio angliavandenių, energiją ima gaminti iš riebalų, kurių skaidymo produktas – ketonai. Energija gaminama iš su maistu gaunamų riebalų, o apribojus kalorijų skaičių – iš kūne esamų riebalų. Ketogeninės dietos metu taip pat nukrinta gliukozės kiekis kraujyje, o tai reiškia ir insulino kiekis, kuris taip pat yra labai didelis vėžio rizikos veiksnys, nes stimuliuoja vėžinių ląstelių augimą. Insulino kiekio sumažėjimas taip pat padeda numesti svorio, nes insulinas stabdo riebalų deginimo procesus.

Dietologai ir sveikatos specialistai nesutaria dėl ketogeninės dietos naudos. Tyrimai įrodo nenuginčyjamą jos naudą metant svorį ir kovojant su ligomis, tačiau kaip dėl ilgalaikės įtakos sveikatai? Vieni sako, kad mūsų organizmui yra reikalingi baltymai ir riebalai ląstelių statybai ir funkcijų užtikrinimui, o naudojami kaip energijos šaltinis, sudaro didelę apkrovą inkstams. Baltymai daug sunkiau yra virškinami sumažėjus skrandžio rūgštingumui, taip pat organizmui senstant.

Kiti specialistai teigia, kad žmogus nuolat gali laikytis katogeninės dietos su nauda sveikatai. Spręsti kiekvienam, tačiau teisybės labui reikia paminėti, kad egzistuoja nepakeičiamieji baltymai (tiksliau jų sudėtinės dalys amino rūgštys) ir nepakeičiamieji riebalai,be kurių mūsų organizmas tiesiog negalėtų išgyventi. Tačiau nėra nepakeičiamųjų angliavandenių – esant jų trūkumui, organizmas puikiai susitvarko naudodamas riebalus ir baltymus.


Mūsų rekomendacijos:


  • Jei bandote atsikratyti viršsvorio, sumažinkite angliavandenių skaičių; jei planuojate atsisakyti angliavandenių ilgesniam laiko tarpui, darykite tai su gydytojo priežiūra ir stebėkite savo savijautą

  • Nusistatykite jums tinkamą angliavandenių paros normą 40–65% , tačiau tik 5% tiesiogiai iš cukraus

  • Visuomet rinkitės sudėtinius geruosius angliavandenius

  • Rinkitės produktus, turinčius atsparaus krakmolo

  • Žinokite savo mėgiamų produktų GI ir GA rodiklius, rinkitės sveikesnius pakaitalus

  • Jei negalite visiškai atsisakyti paprastųjų angliavandenių, mėgaukitės jais atsakingai, tam tikromis progomis, nepaverskite jų pagrindiniu energijos šaltiniu

  • Pyragėlius ir saldainius keiskite vaisiais; patys kepkite pyragus – taip galėsite kontroliuoti jų kokybę ir cukraus kiekį

* http://neovital.lt/straipsnis/nauja-sveikos-mitybos-tendencija-atsparus-krakmolas-padeda-liekneti/

** http://www.livescience.com

*** https://en.wikipedia.org/wiki/Carbohydrate

**** http://cosport.lt/mityba/trilogija-kaip-skaityti-maisto-produktu-etiketes-3-dalis-angliavandeniai

***** http://www.health.harvard.edu/diseases-and-conditions/glycemic-index-and-glycemic-load-for-100-foods

****** http://www.webmd.com