Cukraus alkoholiai yra organiniai junginiai, paprastai gauti iš cukrų. Nepaisant pavadinimo, etanolio jose nėra. Tai yra balti, vandenyje tirpūs kristalai, panašūs į cukrų, nedideliais kiekiais natūraliai randami vaisiuose. Populiariausi jų: ksilitolis, maltitolis, sorbitolis, eritritolis.
Cukraus alkoholiai mažai skiriasi nuo cukraus skoniu, tačiau yra truputį mažiau saldūs, už tai turi gerokai mažiau kalorijų. Cukraus alkoholiams būdingas “šaldantis” poskonis.
Poveikis cukraus kiekiui kraujyje skiriasi priklausomai nuo cukraus alkoholio, tačiau jis yra gerokai mažesnis nei cukrozės, o kai kurių glikemijos indeksas yra 0 – 3 (eretritolis, glicerolis, manitolis). Palyginimui, cukraus glikemijos indeksas yra 63.
Dar viena išskirtinė cukraus alkoholių savybė: jie neskaidomi burnoje esančių bakterijų, todėl nesukelia karieso, netgi priešingai – teigiamai veikia burnos mikroflorą.
Šis jų privalumas turi ir minusą: mūsų organizmas neturi enzimų pilnai suvirškinti cukraus alkoholius, todėl jie keliauja į žarnyną. Tai dažnai sukelia pašalinį cukraus alkoholių poveikį: pilvo pūtimą, viduriavimą, diskomfortą. Dėl to jų reiktų nepadauginti ir neviršyti 65 g parai normos. Tyrimai parodė, kad cukraus alkoholių sukelti negalavimai yra trumpalaikiai.
Cukraus alkoholių vartojimas yra labai kontraversiškas ir čia kiekvienas turėtų nuspręsti pagal individualią organizmo reakciją vartoti juos ar ne. Remiantis esančiais tyrimais, išskyrus galimą viduriavimą, didelių pavojų vartoti cukraus alkoholius kaip ir nėra. Cukraus alkoholiai laikomi saugiais, tačiau saugus – nereiškia sveikas. Kaip ir kiekvieną pagamintą, o ne natūraliai iš gamtos gaunamą medžiagą reikėtų vertinti atsargiai ir nepadauginti.
Ksilitolis
Vienas populiaresnių cukraus alkoholių, dar vadinamas beržų cukrumi, nes tradiciškai buvo išgaunamas iš beržų, skaidant medžio struktūrines skaidulas. Dabar taip pat gaunamas iš augalinių atliekų, lapuočių medžių medienos, medvilnės sėklų, kukurūzų.
Ksilitolio saldumas, palyginti su cukrumi, yra 1:1, 60% cukraus kalorijų, glikemijos indeksas: 13. Jis turi mėtinį, šaldantį poskonį. Dėl jau minėtų jo savybių užkirsti kelią burnos baterijų dauginimuisi, dažnai naudojamas kramtomoje gumoje ir dantų pastose. Maksimali rekomenduojama paros norma – 0,3 g/1 kg kūno masės. Ksilitolis yra pakankamai gerai ištirtas ir laikomas saugiu. Dažnai gaminamas iš genetiškai modifikuotų kukurūzų, todėl reiktų rinktis gamintą iš beržų. Ypač toksiškas šunims.
Maltitolis
Maltitolis, gaminamas iš cukraus maltozės, yra kone populiariausiais cukraus alkoholis, labai plačiai naudojamas gaminiuose “be cukraus”. Taip yra dėl jo cheminių ir skoninių savybių panašumo į cukrų.
Tačiau maltitolis nėra toks nekaltas ir laikomas agresyviausiu iš visų cukraus alkoholių. Jo saldumas, palyginus su cukrumi yra 1:0,9, jis turi 59% cukraus kalorijų, tačiau jo glikemijos indeksas yra labai aukštas – net 45 (cukraus 63). Nepaisant, kad jis yra vienas dažniausių cukraus pakaitalų, jo poveikis cukraus kiekiui kraujyje gali būti tikrai didelis.
Maltitolis taip pat dažniausiai sukelia cukraus alkoholiams būdingą pašalinį poveikį: viduriavimą, pilvo pūtimą, pilvo skausmus. Geriausia maltitolio vengti.
Sorbitolis
Sorbitolis, pramoniniu būdu gaminamas iš dekstrozės, turi 60% cukraus saldumo, šiek tiek daugiau kalorijų, glikemijos indeksas – 9.
Organizmas sorbitolį gauna ne tik su maistu, žmogaus ląstelės jį gamina pačios. Kai viduje ląstelės prisikaupia pernelyg daug sorbitolio, jis gali turėti neigiamą poveikį. Suvalgius daugiau nei 30 g, gali pradėti mausti skrandį, pykinti, pūsti vidurius. Sorbitolis šalina iš organizmo vandenį ir druskas, o tai yra pavojinga. Jis gali pasunkinti dirgliųjų žarnų sindromą, fruktozės įsisavinimą.
Sorbitolio geriau mityboje vengti.
Eritritolis
Eritritolis natūraliai randamas vaisiuose ir daržovėse, gaminamas fermentuojant gliukozę. Jis pasižymi mažu kaloringumu (94% mažiau nei cukraus) ir 80% cukraus saldumo. Eritritolis neįtakoja gliukozės kraujyje ar insulino lygio, jo glikemijos indeksas – 0. Saugus kiekis – 0,7g/1kg kūno masės.
Eritritolis, dėl savo mažo molekulinio svorio ir skirtingos, nuo kitų cukraus alkoholių formos, sukelia mažiausiai virškinimo problemų ir iš esmės, moksliniai tyrimai nenurodo jokių didelių sveikatos problemų, susijusių su eritritolio vartojimu, neviršijant rekomenduojamos dozės.
Remiantis daugeliu klinikinių tyrimų ir ilgalaikiais stebėjimais įvairiose amžiaus grupėse, eritritolis įvardijamas kaip saugiausias cukraus alkoholis. Antroje vietoje seka ksilitolis. Daugiausiai bėdų sukeliantys alkoholiai yra: maltitolis, glucitolis, manitolis, sorbitolis.
