Soja yra tikriausiai viena iš kontroversiškiausiai vertinamų maisto produktų. Soja labai plačiai naudojama maisto pramonėje – jos rasite daugumoje perdirbtų maisto produktų, pradedant šokoladu (emulsiklis
sojos lecitinas) ir baigiant dešromis (sojos baltymų izoliatas). Soja yra pagrindinis mėsos ir pieno produktų pakaitalas maisto prekėse. Ji plačiai naudojama papilduose sportininkams (baltymų milteliai) ir greitojo maisto pramonėje (sojų aliejus naudojamas kepimui).
Kadangi soja yra taip plačiai paplitusi ir galbūt ją vartojame net nežinodami, labai svarbu išsiaiškinti apie ją viską – ar ji naudinga, ar kenksminga? Prisijunkite prie mano tyrimo, paremto tik faktais.
Kur naudojama soja?
Soja yra ankštinė daržovė, kilusi iš Rytų Azijos, kur buvo auginama tris tūkstantmečius. Dabar ji plačiai išplitusi po visą pasaulį. Pagrindinės šalys augintojos yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija, Argentina, Kinija ir Indija.
JAV sojos auginimas ir apdirbimas dideliais mastais prasidėjo 1940-1950 metais stipriai padidėjus vidiniam ir išoriniam aliejaus ir baltymų poreikiui. 1960 metais JAV tapo pasaulio sojos auginimo ir eksporto į Europą ir Aziją lydere.
Soja naudojama:
- Biodyzelio gamybai
- Gyvulių maistui
- Žmonių maistui
Apie 85% pasaulio sojos yra perdirbama į sojos aliejų (naudojant tirpiklį heksaną) ir sojos išspaudas. Tik apie 2% išspaudų yra toliau perdirbama į miltus ir baltymus, skirtus žmonių maistui.* Išspaudose yra maždaug 50% baltymų ir beveik visos išspaudos yra naudojamos gyvulių maistui. Žmonėms skirti baltymai yra toliau perdirbami į sojos baltymų izoliatą.
Sojų pupeles būtinai reikia išvirti, nes žalios jos yra nuodigos. Jos gali būti maistui vartojamos maistui keliais būdais:
- Visos – skinamos nesubrendusios pupelės ir verdamos kartu su ankštimis arba be, vadinamos edamame
- Fermentuotos – tempeh, tofu, miso
- Perdirbtos – sojų aliejus, miltai, baltymai, baltymų izoliatas, sojų lecitinas
Įdomu tai, kad visos sojų pupelės retai vartojamos Vakarų pasaulyje. Dažniausiai čia soja sutinkama perdirbtuose maisto gaminiuose.
Kadangi soja yra pigi ir turi perdirbto maisto gamybai tinkamas savybes, sojų aliejus, miltai ir baltymai labai plačiai naudojami maisto pramonėje, todėl daugelis žmonių vartoja didelius kiekius sojos to net neįtardami. **
Genetiškai modifikuota soja
Genetiškai modifikuota (GMO) soja komerciškai pradėta auginti 1996 metais ir labai greitai tapo dominuojančia sojos rūšimi daugumoje ją auginančių šalių.
Virš 90% sojos yra genetiškai modifikuota. Jeigu sojos produktai, nėra pažymėti kaip ne modifikuoti ar ekologiški, galime būti tikri, kad tai GMO.
Genetiškai modifikuoti augalai, tokie kaip soja, kukurūzai, medvilnė ar rapsai, turi įsodintą svetimą geną į jų DNR. Įdėti genai gali būti iš organizmų, kurie niekuomet nebuvo žmgaus mitybos dalimi. ***
Keli moksliniai tyrimai (AAEM, 2009), tyrę genetiškai modifikuoto maisto įtaką gyvūnų sveikatai, pastebėjo didelius sveikatos sutrikimus, tokius kaip nevaisingumas, imuninės sistemos problemos, pagreitėję senėjimo procesai, blogas insulino reguliavimas, vidinių organų pakitimai.***
Tai kam gi genetiškai modifikuoti soją? Genų inžinierijos būdu, sojai suteikiamos naujos savybės – atsparumas herbicidams, ypač populiariajam, glifosato pagrindu pagamintam herbicidui Roundup Ready, kuris labai populiarus ūkininkų tarpe. *
Didelis herbicidų glifosato pagrindu naudojimas auginant soją taip pat kelia susirūpinimą. Daug tyrimų su gyvūnais parodė, kad glifosatas sukelia vėžį, endokrininės sistemos pakitimus, kepenų ligas, vaisiaus apsigimimus ir reprodukcinės problemas. Taip pat gali sunaikinti žmogaus skrandžio mikroflorą bei pažeisti embriono DNR, placentos ir bambagyslės ląsteles.****
Genetiškai modifikuota soja sukelia alerginės reakcijas:***
- Alergijų sojai skaičius Jungtinėje Karalystėje paadidėjo 50% po to, kai maistui buvo pristatyta GMO soja
- Alergenų testas dažnai rodo, kad žmonės yra alergiški būtent GMO sojai, bet nėra alergiški natūraliai
- Išvirta GMO soja turi 7 kartus daugiau sojos alergeno, nei natūrali
- GMO soja turi naują alergeną, kurio nėra natūralioje laukinėje sojoje
Soja ir jos maistinės savybės
Neperdirbtos sojos pupelės turi platų spektrą vitaminų ir mineralų: daug mangano, seleno, vario, kalio, fosforo, magnio, geležies, kalcio, vitamino B6, riboflavino (B2), tiamino ir vitamino K.
100 g sojos sudaro 446 kcal, 20 g riebalų, 30 g angliavandenių (iš kurių 9 g skaidulų) ir 36 g baltymų. Taigi soja yra puikus baltymų šaltinis – ne toks geras, kaip mėsa ar kiaušiniai, tačiau geresnis nei kiti augalai. **
Soja taip pat turi daug fitino rūgšties, esančios visų sėklų apvalkale. Tai yra medžiaga, kuri gali stabdyti mineralų įsisavinimą.
Atkreipkite dėmesį, kad sojos maistinės savybės labai priklauso nuo sojos produkto. Sojos pupelės gali būti maistingos, tačiau perdirbtos sojos produktai, tokie kaip sojos baltymai ar aliejus neturi beveik jokių naudingų maistinių medžiagų.
Sojos aliejuje yra beveik vien tik Omega 6 polinesiočiosios rūgštys, kas gali sukelti uždegiminius procesus organizme, kas sukelia įvairiais sveikatos problemas. **
Dėl šios priežasties svarbu vengti sojų aliejaus ir greitojo maisto, kuris šiame aliejuje yra kepamas.**
Izoflavonai sojoje. Rizika ir nauda
Sojoje yra dideli kiekiai biologiškai aktyvios medžiagos – izoflavonų. Jie gali aktyvuoti moteriškų hormonų estrogenų receptorius žmogaus kūne.
Izoflavonai nurodomi kaip endokrininės sistemos pažeidėjai, kurie trukdo normaliam hormonų funkcionavimui žmogaus kūne. Tai gali sumažinti estrogeno aktyvumą, todėl, kad izoflavonai blokuoja natūralaus estrogeno išsiskyrimą, arba atvirkščiai – padidinti jį.
Izoflavonai gali padėti sumažinti nemalonius simptomus moterų menopauzės metu, taip pat ir pristabdyti kaulų retėjimą, būti naudojami kaip estrogenų terapijos pakaitalas.**
Taip pat yra tyrimai, kurie parodė, kad soja sukėlė nedidelius menstruacinio ciklo svyravimus – mėnesinių vėlavimus, užsitęsusias mėnesines. **
Yra pastebėjimų, kad izoflavonai gali paskatinti kai kurių vėžinių ląstelių augimą, paveikti moterų vaisingumą ir trikdyti skydliaukės veiklą. Tačiau daugelis pastarųjų metų tyrimų neįrodė ryšio tarp sojos ir krūties vėžio, netgi atvirkščiai – didelių sojos kiekių vartojimas net gali padėti apsaugoti nuo jo. 35 tyrimų analizė parodė, kad soja padeda sumažinti krūties vėžio riziką, tačiau tik moterims iš Azijos šalių.
Soja gali apsaugoti taip pat nuo kitų vėžio formų – virškinamojo trakto, prostatos. Maisto, turtingo skaidulomis, vartojimas siejamas su mažesne žarnyno vėžio rizika. Sojos produktai – edamame ir tempeh turi labai daug skaidulų.*****
Loma Linda universitetas tyrė sojos poveikį skydliaukei ir priėjo išvados, kad ji neveikia žmonių, turinčių sveiką skydliaukę. Tačiau jei skydliaukės veikla sutrikusi, geriau atidžiai stebėti suvartojamus sojos kiekius. 2016 metų Nutrients Review ataskaita teigia, kad sojos produktai gali trukdyti įsisavinti vaistus nuo skydliaukės sutrikimų, jei jų yra vartojama per daug. *****
Izoflavonų povekis vyrams
Vyrų organizme taip pat yra hormono estrogeno, tačiau dideli jo kiekiai yra neįprasti. Dėl to peršasi išvada, kad dideli kiekiai izoflavonų iš sojos gali turėti neigiamą poveikį vyrų sveikatai. **
Tyrimai su žiurkėmis parodė, kad sojos izoflafonai
gali sukelti neigiamą poveikį vyriškos lyties vystymuisi įsčiose.
Ilgą laiką buvo manoma, kad izoflavonai neigiamai veikia vyrišką reprodukcinę sistemą ir vaisingumą. Oxford Journal tyrė sąsajas tarp izoflavonų ir vyrų spermos kokybės, bei priėjo išvadų, kad vyrų, vartojančių didelius kiekius sojos, spermatozoidų skaičius mažesnis.
Kitas tyrimas parodė, kad 40 miligramų sojos izoflavonų vartojimas per dieną per 4 mėnesius nepaveikė vyrų spermos kokybės.**
Daugelis tiki, kad soja gali sumažinti testosterono lygį, tačiau šis poveikis trumpalaikis. Vieni tyrimai parodė nedidelį sumažėjimą, tuo tarpu kai kiti nerado ryšio. **
Sojos mišinių kūdikiams pavojai
Kūdikių mityboje izoflavonai, esantys sojos mišinukuose, gali turėti labai žalingą poveikį.
Vienas tyrimas parodė, kad mergaitės, maitintos sojos mišinukais, sulaukusios 2 metų turėjo daug daugiau nei įprasta krūtų audinio.
Kitas tyrimas parodė, kad mergaitės, maitintos soja, ankščiau lytiškai subręsta. Taip pat yra įrodymų, kad sojos mišinukai sukėlė ilgesnes ir skausmingesnes mėnesines mergaitėms subrendus.
Sojoje yra labia daug mangano, daug daugiau nei motinos piene, kas gali sukelti neurologines problemas ir dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimą. Sojos mišiniuose gausu aliuminio, kas gali suketi daug sveikatos problemų, galinčių tapti daugelio sveikatos problemų priežastimi**
Fermentuota soja gali būti naudinga
Akivaizdu, kad Azijos šalių gyventojai ilgus metus vartoja sojas ir nesusidūrė su minėtais sveikatos sutrikimais. Tiesa pasakius, Azijos šalių gyventojai buvo sveikesni, kol Vakarų šalių dieta neįsiveržė į jų kasdienybę. **
Azijiečiai paprastai vartoja fermentuotos sojos produktus – natto, miso ir tempeh. Sojos fermentavimas sunaikina didelę dalį fitino rūgšties, tačiau izoflavanoidai lieka. **
Natto gali būti ypač naudingas sveikatai, nes jame yra didelė dozė vitamino K2, būtino širdies ir kraujagyslių funkcijai palaikyti, o dauguma žmonių šio vitamino vartoja nepakankamai.
Mūsų rekomendacijos
- Venkite genetiškai modifikuotos sojos ir jos produktų; jeigu etiketėje aiškiai nenurodyta, kad soja nėra GMO ar ekologiška, galite būti tikri, kad ji yra genetiškai modifikuota
- Venkite perdirbtos sojos produktų – sojos miltų, baltymų, izolato, sojos lecitino – jie neturi naudingų medžiagų, beveik visada yra GMO ir gamybos metu buvo stipriai apdoroti cheminėmis medžiagomis
- Nedidelėmis dozėmis vartokite fermentuotos sojos produktus – miso, natto, tempeh; fermentavimas suardo didelę dalį fitino rūgšties
- Venkite sojos mišinukų kūdikiams – tyrimai parodė neigiamą jų poveikį vaikų sveikatai
- Venkite sojos jei esate nėščia, ketinate pastoti ar žindote
* http://www.soyatech.com/soy_facts.htm ** http://www.healthline.com/nutrition/is-soy-bad-for-you-or-good#section11 *** http://responsibletechnology.org/gmo-education/health-risks/ **** https://usrtk.org/pesticides/glyphosate-health-concerns-about-most-widely-used-pesticide/ ***** https://www.rodalesorganiclife.com/food/is-soy-good-or-bad-for-you/slide/3 ****** http://www.livestrong.com/article/144867-the-effects-of-taking-soy-isoflavones-on-men/