Medaus nauda žmogaus organizmui yra nenuginčijama – jis turi iš ties puikių gydomųjų savybių. Tačiau kodėl medaus geriau nekaitinti? Skaitykite straipsnyje: viskas, ką turėtumėte žinoti apie medų.
Kaip gaunamas medus?
Medus yra tirštas, lipnus skystis, kurį pagamina bitės, naudodamos gėlių nektarą. Nektaras yra saldus skystis, kurį bitės išsiurbia iš žiedų savo ilgais, tūbelės formos liežuvėliais ir saugo jį skilvelyje, sumaišytą su seilėmis. Čia nektaras susimaišo su enzimais, kurie keičia jo cheminę sudėtį ir PH bei padaro jį tinkamą ilgalaikiam saugojimui. Kai bitė grįžta į avilį, ji perduoda surinktą nektarą kitai bitei, atrydama jį iš savo skilvelio. Procesas yra kartojamas, kol nektaras yra apvirškinamas ir sudedamas į korius.
Sudėtas į korius, nektaras yra klampus skystis, dar ne labai panašus į medų, kurį mes vartojame – jame yra daug vandens. Tam, kad pašalintų vandens perteklių, bitės mojuoja sparneliais pagreitindamos garavimą. Kai didžioji vandens dalis išgaruoja, galiausiai bitės užklijuoja korį sekretu iš savo skrandžio, kuris galiausiai sutirštėja ir virsta bičių vašku.
Apsaugotas nuo drėgmės ir oro poveikio, medus gali išlikti nesugedęs neribotą laiko tarpą, aprūpindamas bites maistu visą žiemos sezoną. *
Natūralaus medaus nauda
Medų sudaro 80% natūralaus cukraus, 18% vandens ir 2% enzimų, vitaminų, mineralų bei antioksidantų, kurie yra labai naudingi mūsų sveikatai. Pažvelkime, kokia yra natūralaus medaus nauda, įrodyta mokslo.
Medaus nauda metant svorį
Tyrimai susiejo medaus vartojimą su svorio metimu. San Diego universiteto mokslininkai atrado*, kad cukraus pakeitimas medumi padėjo nepriaugti svorio ir sumažino cukraus kiekį kraujyje. Palyginti su cukrumi, medus gali padėti sumažinti trigliceridų kiekį.
Kitas Vajomingo universiteto tyrimas* parodė, kad medus gali aktyvuoti hormonus, kurie mažina apetitą. Bendrai imant, visi tyrimai priėjo išvados, kad medus gali sumažinti nutukimą.
5000 metų senumo tradicinio holistinio mokymo ir mitybos sistema Ajurveda nurodo, kad medus yra vienintelis leidžiamas saldikis tiems, kurie nori numesti svorio, nes medus sušildo organizmą, taip skatindamas metabolizmą. Laikantis šio patarimo, norintys numesti svorio, turėtų pradėti savo dieną nuo mažo šaukštelio medaus ir šilto vandens (ne karšto!) stiklinės.
Antioksidantai ir pagalba imuninei sistemai
Moksliniais tyrimais* įrodyta, kad meduje yra antioksidantų flavanoidų, tokių kaip pinocembrinas, pinostrobinas ir chisinas, kurie padeda kovoti su ligomis. Pinocembrinas palaiko enzimų veiklą, o daugeliu tyrimų įrodyta, kad jis siejamas su vėžinių ląstelių apoptoze (ląstelių mirtimi), taigi gali apsaugoti nuo daugelio tipų vėžio.
Kasdieninis medaus vartojimas gerina sveikatą, tiekdamas kūnui antioksidantus, kurie pašalina laisvuosius radikalus, galinčius sukelti ligas. Medus taip pat gerina imuninės sistemos darbą, apsaugodamas nuo daugelių ligų. Jo sudėtyje yra polifenolio, kuris laikomas galingu antioksidantu, galinčiu sumažinti širdies ligų ir vėžio riziką.
Medus – kaip vaistas
Medus gali būti toks pats veiksmingas vaistas nuo kosulio, kaip ir daugelis vaistinėse parduodamų sirupų. Moksliniai tyrimai parodė, kad net viena medaus dozė gali ženkliai sumažinti gleivių išsiskyrimą bei kosulį. Tyrimas* parodė, kad medus gali būti toks pat veiksmingas kaip difenhidraminas ir dekstrometorfanas – dažni vaistų nuo kosulio ingredientai.
Meduje mirkyti bintai taip pat turi gydomųjų galių. Piteris Charlzas Molanas Naujosios Zelandijos Waikato universitete atliktų tyrimų* metu atrado, kad medaus natūralios antibakterinės savybės padeda gydyti žaizdas. Jis taip pat pastebėjo, kad medus, reaguodamas su žmogaus organizmo išskiriamais skysčiais, pagamina vandenilio peroksidą, taip sukurdamas nepalankią aplinką vystytis bakterijoms.
Gydant nudegimus ir žaizdas, medus gali būti tepamas tiesiai ant problematinės vietos, aprišant 24-48 valandoms. Mumbajaus ligoninėse nuo 1991 -ųjų metų plačiai naudojamas medaus ir ghee sviesto mišinys infekuotoms žaizdoms gydyti. *
Medaus nauda ir efektyvumas buvo plačiai tirtas siekiant gydyti įvairų tipų votis ir prieita išvados, kad jis gali sumažinti voties dydį, o taip pat skausmą ir kvapą. *
2013 metais tyrimo * metu paaiškėjo, kad medus, vartojamas didelėmis dozėmis (1 g /1 kg masės per dieną) 8 savaites, gali gerokai palengvinti alergijos žiedadulkėms simptomus. Mokslininkai patvirtino, kad medaus vartojimas pagerino visų sergančiųjų rinitu simptomus, tokius kaip ašarojančios, niežtinčios akys, čiaudulys ir kitus.
Kai kurie teigia, kad medaus šaukštelis veikia kaip antialerginių vaistų dozė.
Medus – ne tik maistui
Medaus nauda nesibaigia mityboje – jis taip pat gali būti labai naudingas jūsų odai.
Medus yra natūralus drėkiklis, kuris užtikrina ilgalaikę hidrataciją giluminiams odos sluoksniams ir vietoms, kur drėkinimas yra labiausiai reikalingas. Enzimai, esantys meduje, valo odą, atkemša poras ir padeda joms išlikti švarioms. Antibakterinės medaus savybės neleidžia bakterijoms daugintis ant odos, apsaugodamos nuo pažeidimų, įtrūkimų ir disbalanso.
Sakoma, kad medus šviesina, skaistina odą, o jo priešuždegiminės ir antibakterinės savybės padeda mažinti randus, skatina regeneraciją, šalina uždegiminius procesus, nuima raudonumą ir sudirgimą.
Natūralus medus yra puikus plaukų kondicionierius – jame esantys enzimai ir vitaminai suteikia plaukams sveiko blizgesio neapsunkindami jų. Medus padeda drėkinti plaukus, apsaugo nuo išsausėjimo, stiprina plaukų folikulus ir skatina sveiką jų augimą. *
Visada rinkitės nekaitintą medų
Natūralus medus turi būti minimaliai apdirbtas ir nekaitintas, iš jo niekas neišimta ir nepridėta. Tam, kad išlaikytų savo savybes, medus negali būti kaitinamas virš 40C, t.y. temperatūros, kuri natūraliai yra avilyje. Medaus kaitinimas virš 40C keičia medaus struktūrą ir mažina jo kokybę, sunaikinami meduje esantys enzimai.
Medus neturi būti stipriai filtruojamas, nes gali būti pašalintos žiedadulkės ir visos natūralios medžiagos, kurios suteikia medui jo savybes, skonį ir kvapą.
Didžioji dalis medaus, parduodamo parduotuvėse, nebėra natūralus. Masinei gamybai teikiamas medus dažniausiai yra kaitinamas virš leistinos, avilyje esančios temperatūros. Tai daroma tam, kad būtų lengviau išsukti medų iš korių, padidinti išgaunamą kiekį, lengviau filtruoti ir pilstyti. Taip pat pasterizacija sunaikina benign mieles, galinčias sukelti fermentaciją ir kristalizaciją.
Mikro filtravimas, kurio metu yra pašalinamos visos žiedadulkės, taip pat sunaikina medaus naudą. Pramoniniu būdu gaminamas medus filtruojamas, kad sustabdyti kristalizaciją – mažytės žiedadulkės veikia kaip „sėklos“, aplink kurias medus kristalizuojasi.
Medaus kristalizacija – natūralus procesas ir jo kokybė nuo to ne kiek nesuprastėja. Tai – natūralaus medaus požymis. *
Pasterizuotas medus
Natūralus medus yra atsparus bakterijų poveikiui. Neveik niekas negali išgyventi meduje, išskyrus osmofilines mieles, galinčias sukelti fermentaciją. Fermentuotas medus nėra kenksmingas, tačiau gamintojai dažnai nusprendžia pasterizuoti medų, norėdami išvengti rizikos ir prailginti medaus galiojimo laiką.
Pasterizuotas medus ilgiau išliks skystas, dėl to pirkėjui atrodo patrauklesnis. Todėl susikristalizavęs medus yra rodiklis, kad medus nebuvo pasterizuotas.
Kaitinamas ar verdamas medus tampa vienmačiu, koncentruotu cukrumi, jis netenka savo kvapo bei skoninių savybių. Kuo ilgiau verdamas, tuo labiau koncentruotu jis tampa. *
Kodėl niekuomet nereikia kaitinti medaus
Taigi, jeigu mes brangiai mokame už natūralų, nepasterizuotą medų, kokia prasmė parnešus namo jį paveikti aukštomis temperatūromis kepant arba dedant į karštą arbatą? Visa tai medų padaro „pasterizuotu“.
Kaitindami medų, mes ne tik sunaikiname jo gerąsias gydomąsias ir skonines savybes, kaitintas medus gali tapti nuodu. Kaitinamame meduje (kepant ar dedant į arbatą) ne tik žūsta enzimai, vitaminai bei probiotikai, bet ir prasideda neigiami cheminiai pakitimai.
Ajurveda
Ajurveda teigia, kad virš 40°C kaitinamas medus tampa kartus. Jos mitybos principai įspėja, kad ilgalaikis kaitinto medaus vartojimas (kepant, verdant ar dedant jį į karštą arbatą), gali turėti neigiamą poveikį sveikatai ir sukelti ligas. Taip yra dėl to, kad kaitinamas medus tampa panašus į klijus. Jo molekulės prilimpa prie virškinamojo trakto gleivinės ir susidaro toksinai, vadinami ama. Pažodinis ama vertimas yra nesuvirškintas maistas ar toksinai, įstrigę virškinamajame trakte. Ajurvedoje tai laikoma viena pagrindinių daugumos ligų priežasčių. Medžiaga, kurią sunkiausiai detoksikuoti, laikomas būtent kaitintas medus. *
Moksliniai tyrimai
Mokslas pripažįsta, kad labiausiai akivaizdžiu pokyčiu kaitinant medų, yra enzimų ir probiotikų žūtis. Tyrimai rodo, kad neigiami cheminiai procesai meduje prasideda virš 48°C, kiek aukštesnėje temperatūroje, nei nurodo Ajurveda.
Tyrimas, atliktas 2010 metais parodė, kad kaitinamame meduje susidaro kenksmingos cheminės medžiagos hidroksimetilas ir firfuraldehidas. Medus, kaitintas iki 140°C buvo duodamas žiurkėms ir pastebėta, kad ypač mišinyje su ghee sviestu, jis tapo nuodingu.
P.J. Čandleris, natūralios bitininkystės šalininkas ir knygų autorius, atliko eksperimentą su bitėmis, duodamas joms kaitinto medaus. Visos bitės žuvo. Manoma, kad hidroksimetilas yra toksiškas bitėms.
Medaus glikemijos indeksas priklauso nuo nektaro, iš kurio jis pagamintas, tačiau tarp saldiklių laikomas pakankamai žemu. Kaitinimas padidina medaus glikemijos indeksą.
Niekuomet neduokite medaus kūdikiams, jaunesniems nei 1 metai. Jame gali būti kūdikiams pavojingos botulizmo infekcijos sukėlėjų, pavojingų tik kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo metais.